© 2019 Chiepa

Prie tavo kojų.

Tu prilietei mane, net neprisiliesdamas, mano pavasari.

Aš prie tavo kojų ieškau sveikimo. Prie kojų, kurios mane palaužė. Vis grįžtu pas tave, tikėdamasi kitokios istorijos, kurios pabaigas aš jau lengvai galiu nuspėti.
Ir aš kaltinu save už klaidas, kurias per dažnai darau. Už nuodėmes, kurias renkuosi. Vardan to, kad būčiau su tavimi.
Ir aš skaudžiai moku už jas, kad galėčiau naktimis tave apkabinti. Rytui auštant,klausytis, kaip mane myli. Net jei kartais žinau, kad meluoji. Jog aš taip nesikankinčiau. Kai rytui išaušus tu ir vėl grįši pas Jas.
O aš liksiu viena su visa ta meilė, kurią tau jaučiu. O aš ir vėl nežnosiu, ką su ja daryti.
O dabar glausk savo galvą man prie krūtinės, kol aš šnibždėsiu visus, tau taip trokštamus žodžius iki kol išauš rytas. Tu būsi tik mano.

Patiko (1)

Rodyk draugams



1 komentaras ↓

#1   fenixas112 2019-02-18 @ 02:50

Tai ne meile… Meile tai kai myli be atsako

Palikti komentarą