© 2019 Chiepa

o kaip dabar.

Jei tik galėčiau, grįščiau į mūsų namus. Net jei ten kartais buvom, kiek svetimi. Iki kol susitikom, tą lemtingą naktį koridoriuje. Kur jau už kelių valandų bučiavai mane ir sakei, kad grąžinau tau jausmą, kai įsimyli iš to pirmo žvilgsnio. o aš buvau per daug apsvaigusi, kad suprasčiau, ką tą naktį man sakei. Todėl be paliovos juokiausi, sakydama, kad netikiu likimu. Bet kaip tada pasiškinti tai, kad iš visų pasaulio šalių, miestų ir namų, aš atsidūriau dviem aukštais virš tavęs. Kaip paaiškinti, kad tada per palėpės langą, pamačiau tave. Kad tą pirmą naktį, kai susitikom, aš tau papasakojau visą savo gyvenimą, o tu tik paprašei manęs nustoti bijoti gyvenimo.
Kaip norėčiau šiandien grįšti į mūsų namus. Bėgti laiptais žemyn ir verkti iš jausmo, kai glostai man plaukus ir sakai, kad aš atnešu norą gyventi. Nes kaip ir tu.

Šiandien viskas, ko noriu, tai vėl drebėti iš jaudulio, kai mes pasiklysdavom tuose dideliuose miestuose, pamiršę, kam priklausom. Kai klaidžiodavom gatvėmis ir neiškodavom kelio namo. Nes mano namai tada buvai tu. Ir man grįžus aš jaučiuosi benamė.
Ir čia jokie žmonės to nėra pajėgūs užpildyti. Nes tu atnešei norą gyventi. O kaip dabar.

Patiko (1)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą