© 2016 Chiepa

Namai…

Visa gyvenimą atrodo gyvenau ten, kur maniau, kad yra mano namai.

Tikėjau žmonėmis, kuriais lakiau savo šeima.

Bet kai vieną dieną stovėdama basa ant aplytos balkono dangos imi kelti klausimus ir galvoji, kur ištiesų yra tavo namai. Kur yra tavo šeima. Gali būti tikra, kad tai ne čia.

Namai ten, kur tavo širdis. Kur tave palaiko. Kur neišduoda ir visada būna kartu. Namai, kur gali pasakoti savo keisčiausius sapnus ir būti tikras, kad tavęs klausysis. Namai, kur su tavimi šneka. Kur nekaltina. Kur neverčia prisiimti jau parašytų scenarijų, kurių vaidmens atlikti nenori. Namai, kur esi savimi. Kur nemeluoji vien tam, kad pasirodyti geresniu. Kur garsiai klausai muziką ir visą dieną šoki su pižama. Namai, kur nereikia verkti. Namai ten, kur esi tu. Ir visai nesvarbu, kad vienas. Svarbu, kad suprastas, kad tebūnie ir tik pačio savęs.

Ir vietoj nuolatinių paieškų, paženklintų skausmu ir baimėmis. Vietoj nuolatinių klausimų ir galvojimų, kur mano namai. Kartais reikia tik pasžvelgti į savo širdį, tam, kad suprastum jog tai, ko taip visą gyvenimą ieškojau yra visai šalia.

Patiko (6)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą