© 2017 Chiepa

Minioje.

Ir kai žinai, kad draugystės galiojimui atėjo laikas. Kai visais įmanomais būdais bandai tai atitolinti, nors žinai, kad pabaiga visai čia pat.
Kai apsimetinėji, kad viskas gerai. Kad niekas nesikeičia. Ir niekada nesikeis.
Kai bėgi, paskui tuos kuriuos myli, vardant to, kad jie pasiliktų. Pas tuos, kuriems esi  nesvarbus.
Prarandi daug. Ir pirmiausia save. Savo pagarbą, pačiam sau. Maldauji, kad tave mylėtų žmonės, kurie tau suteikti to negali. Kuriems tu nesvarbus. Kurie tik vedini pareigos jausmo ir kartkartėmis išlendančių prisiminimų dėka yra šalia tavęs.

Turbūt nebegalėčiau suskaičiuoti kartų, kiek bėgau paskui žmonės, prašydama, kad jei liktų mano gyvenime. Kiek kartų atsiprašiau už dalykus, kurių nepadariau, už dalykus, kurie yra dalis manęs. Už sprendimus, kurios taip, teisingai, aš priimti norėjau. Už klaidas, kurių norėjau. Po galais. Norėjau. Norėjau klysti ir priimti kažką blogo, ir mokytis iš to. O ne atsiprašinėti, už tai, kuo šventai tikiu. Dėl tos pačios šventos ramybės. Kad tik nelikčiau viena.

Ir dabar sėdžiu ir galvoju, kad aš jau tokia esu. Tarp visų tų žmonių, kuriuos laikau draugais. Tarp visų tų, dėl kurių aš galiu šiek tiek daugiau, nei dėl savęs. Tarp visų. Esu viena. Dieve, kokia viena.

Yra daugybė žmonių, kurie tave prisimins, kai jiems tavęs reikės. Kai reikės paguodos. Kompanijos, nueiti į barą. Kompanijos, nueiti puodeliui kavos. Kompanijos pasikalbėti. O gal verčiau išsikalbėti. Nes juk, koks skirtumas kai tavęs vis tiek nesiklauso. Yra daugybė žmonių. Kurie tyčia, o gal ne. Užmerks sakis, kai pasakysi, kad viskas labai blogai. Kad negali. Kad pasiduodi. Ir čia jau ta pabaiga. Čia. Yra daugybė žmonių, kurie sakys, kad  viskas gerai. Juk visa tai tik tavo galvoje. Ir užmerks akis. Prieš tavo skausmą, tavo baimes.

Bet.

tarp visų tų žmonių. Tarp visų tų, kuriuos draugais vadinu. tarp visų tų, kuriems tu niekas. Yra žmonių, kurie tau nesako, jog viskas gerai. Kurie neužmerkia akių. Kurie tiesiai šviesiai, pasako, jog  taip, viskas blogai, ir tikriausiai bus tik dar blogiau, bet aš esu šalia, tam, kad tau padėčiau. Tam, kad neliktum viena, aš būsiu čia ir dabar. Su tavimi.

Aš pavargau būti viena minioje. Pavargau, būti išnaudojama. Pavargau, būti nesuprasta. Pavargau, girdėti priekaištus. Pavargau sau meluoti. Žinau, kad skaitant šias eilutes galvosit, jog jos apie jus. Dėja.

Patiko (1)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą